Renovuotus daugiabučius nuskraidins sraigtasparniai?

Renovuotus daugiabučius nuskraidins sraigtasparniai?

2012 Rgs 21
Renovuotus daugiabučius nuskraidins sraigtasparniai?
Alfa.lt

Griežtų vertinimų visuomenėje sulaukė sraigtasparnių pirkimas už daugiabučių renovacijos lėšas. Už kokius pinigus Krašto apsaugos ministerijai pirkti, jei iš viso pirkti, naujus sraigtasparnius jau yra antras klausimas. Bet pirma reikia konstatuoti, kad kartu su sraigtasparniais „nuskridę“ renovuoti daugiabučiai yra dabartinės Vyriausybės nesugebėjimo tinkamai komunikuoti apie svarbius valstybei sprendimus pavyzdys.

Sraigtasparnių Lietuvai būtinai reikia šiandien?

Lietuvos karinės oro pajėgos yra nepakankamos, trūksta resursų ir civilinėms gelbėjimo ir paieškos misijoms vykdyti, o šiuo metu naudojami sovietiniai sraigtasparniai Mi-8 iš tikrųjų yra apgailėtinos būklės. Krašto apsaugos ministerija sako, kad 2016 metais baigsis šių sraigtasparnių naudojimo resursas. Bet yra ir kita nuomonė, kad sraigtasparnių naudojimo terminas gali būti pratęstas ir tam nereikėtų tokios didelės investicijos, atnaujinant jau turimą techniką.

Kai kurie gynybos ekspertai, su kuriais ir Taikomosios politikos institutas konsultavosi, taip pat teigia, kad Kariuomenei negavus naujų sraigtasparnių, gali sutrikti ir NATO vykdoma oro policijos misija Baltijos šalyse. Taip nutikti gali dėl to, kad neįvykdžius šių įsigijimu sumenktų Lietuvos pajėgumas reaguoti į įvairias neplanuotas, nepaprastas situacijas. Oro policijos misijos perkėlimas, pavyzdžiui, į Estiją, gal ir nėra labai tikėtinas dėl jau padarytų nemažų investicijų į Zoknių oro uosto infrastruktūrą, bet tokia galimybė išlieka ir tai būtų milžiniškas Lietuvos praradimas.

Taigi sraigtasparnių gal ir reikia, bet liekas didelis klausimas, ar jų reikia būtent šiandien, kai valstybėje yra daugybė ir kitų prioritetų.

Daugiabučių renovacija – bendras visų interesas

Daugiabučių renovacija yra viena didžiausių šios kadencijos Vyriausybės nesėkmių. Įvairiais skaičiavimais, kad ir Europos investicijų banko (EIB), iki 2015 metų Lietuvai pavyks investuoti tik apie 376 mln. Litų iš daugiabučių renovacijai skirtų 514 mln. Kas dėl to kaltas – nežinia, nes visos politinės jėgos kratosi atsakomybės, bet faktas lieka faktu ir belieka tik apgailestauti. Dabar vietoj pirštų badymo vienų į kitus, geriau jau pasispausti iki tų 2015 metų ir paskubėti investuoti šias lėšas. Nemanau, kad jau pavėluota.

Renovacija Lietuvoje yra būtina, bet ne tik dėl to, kad šildymas yra tapęs prabanga nemažai daliai šalies piliečių, kas yra sveiku protu sunkiai suprantamas dalykas. Renovacija būtina dar ir dėl to, kad dalis šalies daugiabučių, ypač blokinių, yra avarinės būklės. Dar keli ar keliolika metų ir tokių namų sąrašas jau bus begalinis.

Galbūt mažiau žinoma, kad daugiabučių renovavimas finansuojamas ne ES paramos lėšomis, bet programos „Jessica“ pinigais. Šią programą sukūrė Europos investicijų bankas drauge su Europos Komisija, bet reikia nepamiršti, kad šios lėšos yra paskolintos ir jas reikės atiduoti. Taip, skolinama palankiomis sąlygomis, bet tai vis tiek paskola. O skaičiai iškalbingi – pagal šią programą Lietuvoje atnaujinti vos 6 daugiabučiai, o iš viso – tik 470.

Viena šios programos nesėkmių priežasčių galbūt ta, kad po ką tik praūžusios paskolų krizės Lietuvos žmonės įtariau žvelgia skolinimąsi apskritai. Be to paskolos dalis, tenkanti vienam renovuojamo daugiabučio būstui, pagal šią programą yra didelė ir padėtis keistųsi, jei būtų kompensuojama didesnė paskolos dalis.

Alternatyvus sprendimas yra

Taikomosios politikos institutas siūlo daugiabučių renovacijos užkraunamą finansinę naštą prisiimti ne gyventojams, ne gyventojų bendrijoms, o savivaldybėms. Motyvacija aiški – renovacija yra ne tik gyventojų, bet ir pačios valstybės interesas. Juk dažnai nutylimas faktas, kad siūlomas modelis gyventojų šildymo sąskaitas „įšaldytų“ dabartiniame gana aukštame lygyje iki to momento, kol bus grąžinta renovaciją įgalinusi banko paskola. Psichologiškai toks modelis būtų paprastesnis, nes žmogaus neslėgtų įkyri mintis, kad virš jo pakibusi nemaža skolos bankui našta.

Yra ir kitas aspektas – bent jau kurį laiką gyventojams atrodytų, kad šildymas visai neatpigo, nes jie gautų tą pačią šildymo sąskaitą, nors ir gyventų gražesnėje, saugesnėje aplinkoje. Be to ir būstas, kurio vertė pakiltų, būtų šiltesnis.

Bet būtina aiškiai komunikuoti Lietuvos gyventojams tai, kad renovacija yra visų be išimties mūsų interesas, iš kurio naudos turės ne tik tie, kurių būstai atsinaujins, ne tik tie, kurie turi ką nors bendra su statybų, pervežimo sektoriais ar užsiima importu, bet ir kiekvienas šalies pilietis, kuriam rūpi valstybės energetinis saugumas, ūkio augimas, ekologiškesnė aplinka ir net estetinis miestų bei miestelių vaizdas.

Komentuokite

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas. Žvaigždute * pažymėtus laukelius užpildyti būtina.

*

* Nukopijuokite derinį:

* Įveskite ar nukopijuokite derinį: